Interpretacijos

Piktoms ir nepatenkintoms moterims kylantys klausimai visada turi vieną atsakymą, o pokalbių pabaigoje visada prieinama viena, bendra išvada. Juk visoms kultūrinėms, ekonominėms, politinėms bei, žinoma, moteriškoms problemoms yra priežastis - nes vyrai kiaulės. Piktos ir nepatenkintos moterys linguoja galvomis pritardamos viena kitai. Problemos išspręstos, galima grįžti į namus ir kurti kitas. Seniau jos laiką leisdavo kitaip. Šalia jų būdavo vaikinai, kurie bandė surinkti joms žvaigždes. O kai jie surinko, jos užsimanė guminukų, žvaigždučių formos. Jos buvo išlepintos, jaunos ir aikštingos, Žurnale tuomet perskaitė, jog reikia būti  nepasiekiamoms, ir bandė tokiomis būti. Jos nerašė pirmos, tačiau kiekvienam norėjo būti pirmomis, vienintelėmis ir paskutinėmis. Jie tokiomis jas ir laikė. Mylėjo, saugojo, taikstėsi su užgaidomis ir principais. Nekreipė dėmesio, kai juos žemino ir iš jų juokėsi, kai dienom buvo nereikalingi. Leido joms pasijusti reikalingiausiomis. Visada, kai tik j

Pakilau nuo lovos ir, rodos, po šimto metų, užvertusi knygas, pastūmusi popierius, po grindis išbarsčiusi žymeklius, išėjau ten, kur buvau surandama saulei tekant ir leidžiantis, - ant supynių. Rytais ten klausydavau paukščių, popietėmis dainavau b'Avarijos dainas, o vakarais.. Saulei leidžiantis ant mūrinės sienos vakaras nupiešdavo mergaitės, sėdinčios supynėse, svyruojantį šešėlį. Jis buvo tamsus, tačiau toks nepriklausomas ir laisvas, kad kas vakarą juo žavėjausi vis labiau. Bandžiau būti panaši į jį. Basomis kojomis atsispirdavau į žolę, įsisupdavau kaip tik galėjau stipriau ir užsimerkdavau. Aš skraidžiau!.. Nuėjusi prie supynių, radau beskraidančią ją.   - Maniau, niekada daugiau tavęs čia nepamatysiu, - netikėtai pasakė ji, net neatmerkusi akių.  Man akimirką pasidarė gėda. Tiesa, į vakaro dangų aš dabar tik pažvelgdavau pro langą, tačiau neleisdavau jam nupiešti mano šešėlio ir nebandžiau būti į jį panaši. Galbūt ne tik į jį, bet ir į save.  - Dideli žmonės visu