Pranešimai

Rodomi įrašai nuo vasaris, 2016

Man atrodo, jie kurį laiką nesiskirs

Vaizdas
Būna taip, kad reikia rinktis būti ar nebūti. Dabar toks laikas, visi renkasi. Toks laikas, kai apsnūdusi žolė mąsto keltis ar visai nesikelti, kai apmirę medžiai galvoja atsigauti jiems ar ne, o pilkas dangus sprendžia, ar jau pašviesėti. Jie tarsi vaikai renkasi, su kuriuo iš tėvų būti. Mat tėvai ketina skirtis, nes jis mėgsta rytais veidą prausti su šiltu vandeniu, o ji renkasi šaltą. Ir dar jai patinka balta ir pilka, o jis teikia pirmenybę ryškesnėms, įvairesnėms spalvoms. Kartais jis labai linksmas, o ji per niūri ir per tyli. Bet kiti ne tylūs. Kiti kalba! Jie sako, kad jis gražesnis, žavingesnis, traukiantis akį, o ji retai kam patinka, tad yra vienišesnė. Galbūt dėl vienišumo ji labiau vertina tai, ką turi, tai, ką myli. Nes turi ir myli ji mažai ką. Bet rūpinasi tuo. Tiesą pasakius, ji yra tokia, kad prie jos visi staiga tampa artimesni, glaudžiasi vienas šalia kito, nes taip šilčiau. O prie jo ir taip šilta, bet kiti vis tiek glaudžiasi, nes ir jis, ir ji skatina kitus my