Obuolys nuo obels toli nuriedėjo

Jis visuomet manimi didžiavosi. Net jei ir nebuvo dėl ko. Visiems gyrėsi, kad aš šauni mokinė, esu labai protinga, tačiau nė kart nebuvo pažiūrėjęs į mano pasiekimų knygelę. Jis norėjo, kad dainuočiau. Kalbėjo taip, lyg geriau žinotų, ko man reikia.  Ko noriu aš - net neklausė, nebuvo įdomu. Jis sakydavo, kad aš lankysiu geriausią muzikos mokyklą. Jis sakydavo, o aš net nenorėjau nieko lankyti. Jis nusivežė mane prie Kauno marių. Man to užteko, kad akys spindėtų. Tada dar nesupratau, jog jis tai daro tik tam, kad galėtų pasigirti, sukurti kitokio žmogaus įspūdį. Jis daug melavo, mylėjo pinigus, firmos Philips prekes, firminius drabužius ir savo 23 vazonines gėles. Kurį laiką juo žavėjausi. Pripažinsiu. Juk jis buvo iš tų, kurie manimi didžiavosi, sakė, jog daug pasieksiu, o ko daugiau reikia mažai svajoklei mergaitei. Kai pradėjau skirti blogą nuo gero, teisingą gyvenimą nuo blogo, supratau, kad tokiu žmogumi nereikia žavėtis.. Šiandien aš jau pakankamai didelė, kad galėčiau suvokti, kaip gyvenu ir kuo noriu būti. O dar geriau žinau, kuo nenoriu būti - tokia kaip jis. Dėl to pinigai man tik pagalbinė priemonė gyventi, etiketė ant drabužio neturi jokios prasmės. Dėl to aš niekada neatleidžiu melo ir pati nemeluoju. Dėl to  šeima, draugai, jų gerovė man yra svarbiau nei aš pati. Dėl to aš šypsausi, myliu gyvenimą ir stengiuosi padėti visiems, jei tik galiu. Dėl to aš branginu žmones, o ne daiktus. Dėl to aš kaltinu save, o ne kitus. Dėl to aš vertinu jausmus. Dėl to išvaizda man niekuomet nebus svarbesnė už vidų.  Dėl to aš taip rimtai žiūriu į santykius, pažadus. Dėl to aš dažnai atrodau keista su savo požiūriu į šeimą, į gyvenimą, į žmones. 

Manęs dažnai klausia, kodėl aš tokia. Aš tokia, nes jis nėra toks. 

Ner.