Myli - nemyli


Rašau sau. Rašau, ką galvoju. Tiesiog be temos. Šįkart tiesiog rašau. 

Myli..nemyli..myli..nemyli..nemyli?

Ne, negali būti. Štai dar vienas mažytis žiedelis..

Taip, myli..Myli... 


Tuomet viskas buvo taip paprasta. Užtekdavo paimti baltažiedę ramunę, bežvelgiančią geltona akimi, ir viskas pasidarydavo aišku. Ir nekildavo klausimų - myli ar ne. Nes visada mylėdavo. Viena po kitos prapuldavo ramunės iš močiutės gėlių darželio. Viena po kitos sulaukdavo klausimo "Myli - nemyli ? ". Viena po kitos kuždėdavo, kad myli, kai jų balti žiedai lyg sniegas, iškritęs vasarą, nuklodavo žolę. Ir norėdavosi šaukti, kad myli, nes ramunės taip sakė. Jos sakė, kad myli! Myli.. Taip buvo seniau. Na, bet ir dabar, dar vakar, aš vėlgi to teiravausi. Kaip maža mergaitė sėdėjau ant žolės ir nusiskynusi ramunę nedraugiškai plėšiau jos žiedus, galvodama apie vieną ir vienintelį žmogutį, kuris netyčia užkariavo mano mintis. Tyliai kartojau "Myli" ir dar tyliau, dar nedrąsiau, taip, kad ramunė vos girdėtų, sakiau "Nemyli". Broliukas pribėgęs sušuko:
- Sakyk garsiai! 
Bet aš nedrįsau. Taip, tai kvaila, tačiau bijojau. Galbūt vis dar tikiu, kad nuo to priklauso jausmai. Galbūt tikiu, jog gėlės negali meluoti. Tikiu. Tikiu, nes vienoje knygoje taip rašė. Gėlės -  per mažas sutvėrimas, kad galėtų meluoti. Jei pasakys, nemyli, tai tiesa. Dėl to ir baisu. Baisiau ir nedrąsiau darėsi su kiekvienu baltu žiedlapiu. Jų vis mažėjo, kol liko vienas. Vienintelis, pasakęs, kad myli. Tuomet nevalingai nusišypsojau, o akys, tos išdavikės, spėju, sužibo kaip niekada nėra žibėję. 
- Aš irgi noriu! - dar kartą sušuko mažasis.
Jis greitai nuskubėjo prie gėlių darželio, nuskynė ramunę ir, sugrįžęs pas mane, savo mažais pirščiukas "nurenginėjo" jos geltoną galvą. Vienas "Myli " ir trys žiedai pasklido žolėje. Vienas "Nemyli" - dar du žiedai. 
- Ei, juk reikia skint po vieną! - sustabdžiau jį. 
- Taip greičiau, - atsakė man ir garsiai sukliko, kad myli.
Hihi.

Jei būtum ramunė, ką man pasakytum? 
Ner. 

Komentarai

  1. Labai gražu. Švelnu, jauku, tyra. Taip kuklu, bet tuo pačiu drąsu. Esi labai talentinga, Neringa! Sugebi jausmus, kutenančius krūtinę, perkelti į popieriaus lapą ♥

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Labai malonu gauti pagyrimą iš tokio žmogaus kaip Tu, Akvile. Belieka tik padėkoti - ačiū Tau. c:

      Panaikinti
  2. Atėjus čia, jaučiuos, kaip namie. Ačiū už tai.

    AtsakytiPanaikinti
  3. Anonimiškas20/6/14 23:15

    Juk žinai ką pasakyčiau

    AtsakytiPanaikinti

Rašyti komentarą

Nieko nėra maloniau nei gauti žodžių už perskaitytus žodžius.