Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Dabar trečia valanda nakties


- Kada nors buvai įsimylėjusi? Matai, todėl negali žinoti, ar tu jį myli.
- Mes kartu šokome.
- Mergyte, tai nieko nereiškia.
- Reiškia. Mes kartu šokome. Ir aš žinau, kad jį myliu. Todėl, kad... kad žinau. Tai čia, čia, manyje. O jūs visai nieko nesuprantate apie gyvenimą. Nes aš turiu draugą, o jūs neturite. Jūs sena karvė.. Mes šokome, pirkome bilietus, valgėme ledus, laistėme gėles, miegojome vienoje lovoje ir žiūrėjome į mėnulį. Ir aš girdėjau, kaip plaka jo širdis. 

(iš filmo "Basomis per grindinį" [2005]. Rekomenduoju)

Jei dar ne per vėlu, jei tavojoje širdyje dar nėra žaizdos, leisk tau pasakyti. Leisk tau pranešti, patarti, pamokyti, nors ir pati ne ką temoku, bet leiski man. Kai pamilsi, kai pamilsi tu ir pamils tave, kovok dėl to jausmo, kurį kažkas kažkada pavadino meile. Neleisk kvailam ginčui, kilusiam, nes nesutapo nuomonės dėl to, kokį filmą kartu pažiūrėti, ar kuri komanda laimės futbolo čempionatą, tapti pabaiga to gražaus jausmo, kuris, jei tik man kas leistų taip padaryti, išvis neturėtų pabaigos. Neleisk principams paimti viršaus. Pamirški juos. Visai nesvarbu, kas parašys pirmas, kiek kartų į dieną pasakys komplimentą ar primins, kad myli. Juk svarbiau jausti, o ne žinoti. Svarbiau  būti su tuo, apie kurį pagalvojus kažkas nedrąsiai kutena, nei laikytis savo kvailų principų, kurie dar niekad niekam neatnešė laimės. Arba man dar niekas tuo nesigyrė. Kai pamilsi pirmąjį kartą, pamilsi  savo žmogų, o ne įžymybę iš plakato, saugok tą jausmą ir neleisk, kad jis pradingtų, nes daugiau tokio tyro, tokio naivaus ir gražaus jausmo neteks patirti. Pamilti antrą, trečią kartą daug sunkiau. Ir vėl padovanoti savo širdį su ką tik užgijusia žaizda ir tikėtis, kad šįkart viskas bus kitaip, šįkart neskaudės. Tačiau kad ir kaip norėsis tuo tikėti kažkas tavyje vis primins, kad seniau tu taip pat tikėjai..ir kas iš to išėjo? Kas kart, sakydamas 'myliu', prisiminsi, kad tai jau sakei kažkam kitam. Ir atrodys, kad jis nėra toks tikras. Juk ir tada, kai pirmąjį kartą sakei 'myliu', manei, kad jis toks. Bet ar buvo?.. Labai tyliai bijosi, kad ir šįkart nudegsi, kad ir šįkart bus pabaiga. Ir visai ne tokia kaip rašo pasakose. Tu vis mažiau tikėsi, kad pasakose išvis yra bent kruopelytė tiesos. Greičiausiai visai tuo netikėsi. Tai nereiškia, kad nemylėsi. Galbūt mylėsi taip, kaip myliu aš. Ir vėl. Tačiau su kiekvienu kartu, jei pirmiems atidavei visą save, tau bus vis sunkiau ką nors prisileisti prie savęs. Bijosi pamilti ir vėl. Pasakyti 'myliu' darysis vis sunkiau. Tad saugok, brangink ir nepaleisk drugių, kurie pirmąjį kartą drįso suplasnoti tavyje.  Ne veltui sako, kad pirmosios meilės nepamirši. Ji nuolatos primins apie save, kai su baime bandysi vėl. Tad saugok tą pirmąją, o aš kiek bijodama, kiek nedrąsiai, kiek per tyliai mylėsiu vėl. Galbūt jau paskutinį kartą. 

Ir taip, dabar trečia valanda nakties (ar ryto ?), o aš rašinėju nesąmones, bet naktį aš tokia. Naktį ir pasipiršti galėčiau. Krepšt. 
Ner. 



Komentarai

  1. Neringut, Tu esi vaikščiojanti dovana kiekvienam, kas Tave pažįsta. Man tokia garbė, kad ir aš galiu vadintis, pažįstanti Tave. Nors, atrodo, Tave norėtųsi skaityti kaip atverstą knygą ir tų nuostabių minčių nebūtų per daug iki gyvenimo pabaigos. Tokie žmonės kaip Tu amžinai gyvena kitų žmonių širdyse.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Aš jau net nebežinau, kaip galėčiau Tau padėkoti už žodžius, kurių nevalia pamiršti, kuriuos reikėtų išsirašyti ir kas dieną perskaityti bent po du kartus - ryte, kad pabusčiau laiminga, ir vakare, kad užmigčiau su ta šiluma, kurią Tu skleidi. Ačiū Tau, Akvile, kad taip lepini mane gražiais žodžiais. Man malonu, kad turiu galimybę Tave pažinti.

      Panaikinti
  2. Anonimiškas27/6/14 14:11

    Myliu šitą įrašą. Padėjai viską apmąstyt apie mano meilę (simpatiją, kuri 100 procentų myli mane). AČIŪ.
    P.S. kur sekėjų skyrelis?

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Net nenumaniau, kad mano įrašai gali padėti ką nors suprasti, bet labai tuo džiaugiuosi. Ačiū Tau :)
      O sekėjų skyrelis šone. :)

      Panaikinti
  3. Oho, buna tie vienetiniai irasai, kurie atima zada. Tai buvo kazkas nuostabaus. Zinau, kad is esmes as bjauri boba, kuri kritikuoja, bet tavo irasas - dar vienas fenomenas. Kiekviena zodi perskaiciau, isiminiau ir pajauciau iki pirstu galiuku. Ne man persaldintai kalbeti, bet rasai nuostabiai. Nuomones visiskai sutinka. Laukiu kito iraso ir dziaugiuosi, kad tinklarasciu pasaulyje yra tokiu kokybisku tinklarasciu. Nykstys i virsu! :)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Jei jau teigi, kad esi bjauri boba, kuri kritikuoja (nors tuo ir mažai tikiu), man garbė, kad Tau patiko manasis nakties kūrinys, kuriame tiesiog rašiau tai, ką galvojau. Su visa pagarba dėkoju Tau. :)

      Panaikinti
  4. Labai labai miela. Net diskutuoti nesinori. Norėtųsi būti naiviam, tikėti ir šypsotis skaitant. Graži paskirtis, nežinia, ar pagrindinė. Patarimas gal pats net ne toks geras…

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Malonu sulaukti nuomonės iš vaikino! :) Žinoma, galbūt būtų kvaila tikėti tuo, tačiau meilė irgi kvailystė, kurią būtinai reikia saugoti ir branginti. Kad ir kaip bebūtų, dėkoju už nuomonę :)

      Panaikinti
  5. Anonimiškas5/7/14 23:17

    nesamone, kiekviena karta myleti galima vis skirtingai ir kiekvieno situacija yra individuali, nepirsk savo nuomones ir patirties kitiems. vaiku blevyzgos kliedesiai, matos kad pati mazai ka dar apie tai susigaudai.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Pasakyk Tu man, kaip daug žinantis ar žinanti, kas bus iš tos meilės, jei mylėsi kelias dešimtis kartų? Skuduras? Jei myli, tai reikia vertinti tą jausmą, o ne galvoti "ai, bus tų meilių, pamylėsiu vieną, paskui kitą". Kad ir kaip bebūtų, džiugu, kad esi toks suaugęs ir patyręs žmogus. Niekam nieko neprikišu, tai mano ir tik mano mintys. Ir dėkui už nuomonę :)

      Panaikinti
  6. Ikvepi mane. Ikvepi mane mastyti kitaip. Kiekvienas tavo irasas privercia apie kanors susimastyti. Pazvelgti kitu kampu. Daug ka supratau ir esu dekinga tau. Tu nuostabi. O kuryba paliecianti, uzburianti. Nyksciai visi I virsu, pagarba tokiems kaip Tu - silumos skleidejams :)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Nežinau, kas per kiti, kūrė tokį šaunų personažą, tačiau jų darbas neįkainojamas. Ačiū Tau. Džiaugiuosi, kad verčiu susimąstyti, kad randi tam laiko. Aš dėkinga Tau per amžius.

      Panaikinti

Rašyti komentarą

Nieko nėra maloniau nei gauti žodžių už perskaitytus žodžius.

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Kelionė į maldą

Prisipažinsiu, kad dienomis aš imu abejoti, ar tikiu į Dievą. Vis sakau, kad tikiu juo, bet savaip. Tikiu Dievu, netikėdama kunigais, kurie, mano manymu, dabar yra kiek per daug ieškantys kelio į pinigines, kiek per mažai jo ieškantys į žmonių širdis. Todėl aš neinu į bažnyčią taip dažnai, kaip galbūt reikėtų, bet einu į maldą. Prieš šią kelionę visad atsimenu dvi akimirkas, kurios pabunda kiekvieną vakarą, kai tyliai kreipiuosi į Dievą.
Tai buvo seniai, labai seniai. Močiutė ateidavo į didįjį kambarį prie viduryje stovinčio stalo. Ji uždegdavo žvakę, šalia pasistatydavo kryželį, vienoje rankoje laikydavo rožančių, kita - būdavo ant knygos, kurios storumas tuomet mane gąsdino. Jos rausvos lūpos kažką vis kuždėjo, kol pirštai iš lėto ėjo nuo vieno rožančiaus karoliuko prie kito. Tada aš pasiimdavau rudą kėdę su raudonos medžiagos pluoštu, įsiūtu atloše, pristumdavau prie stalo ir, užsilipusi ant jos, ant stalo sudėjusi rankas, o galvą ant jų, iš apačios žiūrėdavau tai į raibuliuojanči…

Palaidokim ką nors

Palaidokime jausmus arba skausmus jo keliamus užkaskime. Užverskime žeme, ant kurios gulėdami galvojom norus, kai tą ne vienintelį rugpjūtį mums šnabždant krito žvaigždės. Aš pažadu: nuo mano rankos kris pirmoji žemės sauja ir pirmoji ašara riedės nuo mano veido. Sunki, pilna neišmatuoto ilgesio ir vis iš naujo gimusių vilčių, nekart klijuotų iš mažiausių šukių, iš žodžių, kurių abu mes nesupratom ir kalbėti nemokėjom. Palaidokim ir juos! Kartu ir akmenis griūties sumeskime į skausmo... o gal jausmo duobę. Ir ką gi laidosim? Prašau, palaidokim ką nors. Nes šitaip skauda nešioti tokį gyvą skausmą ir jausmą, kasdien vis mirtingesnį. 
Palaidokime jausmą, jei jis kankinasi kaip gyvulys, kelyje gyvulio partrenktas. Jei jis, šokdinęs pavasario drugius, dabar renka tik jų gležnus kūnus. Tik jausmą laidokim, jei saulėlydžiai jau nebe mūsų ir dainos per radiją skambančios, kartu išdainuotos, nebeskamba taip, kaip anuosyk. Jei vaistas nuo kilusio skausmo gali būt tik jausmo duobė, kurioje ir n…

Nusigėriau

Nusigėriau ir nusigerčiau dar kartą. Išgėriau pasivaikščiojimą ir visa tai, kas buvo jame, ir tai, ko nebuvo. Aš apgirtusi, o gal visai girta, sakiau sau. Rėkiau sau. 
AŠ PARAŠYSIU KNYGĄ. Pilną švelnių prisilietimų ir glamonių, prasidedančių blakstienomis, besibaigiančių pirštų galais. Tik tai bus vėjo rankos, saulės lūpos. Pilną balsų ir juoko. Tuo pripildys paukščiai ir vaikai. Joje tilps sulinkusi moteriškė su skara ir rudomis, pasitrynusiomis kelnėmis. Man atrodė, kad ta duona, kurią ji negailėdama mėtė į vandenį, buvo labiau reikalinga jai pačiai. Bet gulbė rėkė dar ir dar. Ir man atrodo, aš pirmą kartą visu gražumu pastebėjau jos baltumą. Aš ir balta, bet ji...dar ir dar. Moteriškė liovėsi ir sakė, eik gult jau. Tada ji pamatė mane ir nusišypsojo. Sakiau, laba diena. Ji taip pat sakė. Kairėje pamačiau porą su vaiku. Pagalvojau, kad nenoriu jų knygoje. Jų meilė sveria gal net 4 kg -  netilps. Meilės nenoriu talpinti į knygą. Ne dėl to, kad manoji netilps, o dėl to, kad ji laukia …