Man atrodo, jie kurį laiką nesiskirs

Būna taip, kad reikia rinktis būti ar nebūti. Dabar toks laikas, visi renkasi. Toks laikas, kai apsnūdusi žolė mąsto keltis ar visai nesikelti, kai apmirę medžiai galvoja atsigauti jiems ar ne, o pilkas dangus sprendžia, ar jau pašviesėti. Jie tarsi vaikai renkasi, su kuriuo iš tėvų būti. Mat tėvai ketina skirtis, nes jis mėgsta rytais veidą prausti su šiltu vandeniu, o ji renkasi šaltą. Ir dar jai patinka balta ir pilka, o jis teikia pirmenybę ryškesnėms, įvairesnėms spalvoms. Kartais jis labai linksmas, o ji per niūri ir per tyli. Bet kiti ne tylūs. Kiti kalba! Jie sako, kad jis gražesnis, žavingesnis, traukiantis akį, o ji retai kam patinka, tad yra vienišesnė. Galbūt dėl vienišumo ji labiau vertina tai, ką turi, tai, ką myli. Nes turi ir myli ji mažai ką. Bet rūpinasi tuo. Tiesą pasakius, ji yra tokia, kad prie jos visi staiga tampa artimesni, glaudžiasi vienas šalia kito, nes taip šilčiau. O prie jo ir taip šilta, bet kiti vis tiek glaudžiasi, nes ir jis, ir ji skatina kitus mylėti vienas kitą. Tik jis dar myli ir save. Dėl to jam kartais sunku mylėti ją visa širdimi ir bent vieną rytą be jos įkalbinėjimų nusiprausti drauge po šaltu vandeniu. Ir padaryti tai dėl to, kad ji būtų laiminga. Laimingesnė, nes laiminga ji yra. Jis savo spalvingumu ir gyvingumu puošia jos baltą ir pilką pasaulį, jo apkabinimai sušildo ją, kai ji sušąla pati nuo savęs, o ji visada eina greta, su juo ir už jį ir įneša rimties į jo vėjavaikišką gyvenimą. Ir net tiems, kurie kalba aišku, jog jiedu papildo vienas kitą, jie skirti vienas kitam, nes jei nebūtų vieno - nebūtų ir kito. Gal jie tai pamiršo? Gal prisimins? Jaučiu, kad ir šįmet kovo vakarais jiedu išeis pasivaikščioti, dovanodami kitiems vėsius, bet malonius vakarus. Tokius, kuriuos gali dovanoti tik žiema ir pavasaris, susikibę už rankų.

Mylėti - tai nereiškia būti vienodais. Skirtumai kur kas vertingesni, nes jie leidžia dalintis ir sukurti vieną neišskiriamą vienetą, be kurio pusės nebūtų ir kitos. Kartais sunku atiduoti dalį savęs, stengtis skirtumus priimti kaip privalumus, bet argi ne verta? Jiedu sako, kad verta, o mes?