Vardan Tos

antradienis, sausio 13, 2015

Sausio 13-oji - diena, kai kūnu bėga šiurpuliukai nuo visiems žinomų, patriotiška liepsna degančių dainų, bendrumo, žvakių šviesos ir nuoširdžių šalia esančių žmonių žvilgsnių. Ir šiandieną stovėdama būryje mokinių, aš jaučiausi taip, lyg būčiau ten, kur ir turėčiau būti. Mano lūpos dainavo, o siela jai pritarė. Stovėjau suėmusi kone pirmą kartą matomo berniuko ranką ir nei man, nei jam netrukdė, jog nežinome vienas kito vardo, jog mūsų amžius skiriasi gal net viena dešimtimi. Mes stovėjome dėl vieno tikslo - paminėti, prisiminti tai, kas buvo, tai, ko nei vienas nenorėtų patirti vėl. 

Šiuo laikotarpiu, kai pavojus šaliai kvėpuoja iš rytų pusės, aš žinau, jog, jei jis kvėpuotų visai čia pat, už nugaros, atsisukčiau į jį ir iškvėpčiau gūsį meilės savo šaliai, mūsų Lietuvai, kurios gerovė nėra vien tik jos reikalas. Tai - mūsų rūpestis, kuris turėtų būti aktualus bent jau daugumai gyventojų. Nesvarbu, kad gyvenimas kartais ne rožėmis klotas, visur jis toks. Reiktų suprasti, jog ne valstybė bloga, o žmonės, mes, esame nepakankamai geri ar mūsų požiūris tamsesnis už naktį. Būtent tai yra trukdis, jog čia būtų pavydėtinai gera. Bet noriu turėti viltį, jog dar yra tų, kuriems suvirpa širdis, išgirdus Lietuvos himną, kuriems nėra nusispjauti ant vietos, kurioje jie tapo tuo, kas esa, kurie stovėtų lyjant ir šąlant kartu, kur nors, ten, kur pavojus žadėtų pradėti spardytis. Taip, lengviausias kelias pabėgti ir negrįžti, ignoruoti viską, kas dėtųsi, tačiau mūsų seneliai, tėvai parodė, jog lietuviai nesirenka lengviausio kelio. O juk kiekvienas mokosi iš artimiausių žmonių, seka jų pavyzdžiu. Manau, jog to išmokti yra svarbiausia - meilės savo šaliai. Žodžiai lieka žodžiais, bet aš stovėčiau, nes aš tikrai myliu Lietuvą.

Ar mylit ją jūs? 
Ner.

Tau gali patikti

4 komentarai (-ų)

  1. Anonimiškas13/1/15 21:53

    Tu kaip visada žydinti gėlė, pilna meilės ir spinduliuojanti laimę aplink save ir už jos. Tu gėlė, kurią būtų gaila nuskinti.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Ak, kokie nuostabūs žodžiai, komplimentai! Dėkoju ir jaučiuosi susigėdusi.

      Panaikinti
  2. Nuostabus, įkvepiantis įrašas. Tikiuosi mūsų kartai neteks juo vadovautis...

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Dėkoju!
      Niekas nenori, jog panašūs įvykiai pasikartotų, tikiuosi, jog ir nepasikartos, bet jeigu..belieka tikėtis,kad jiems pasikartojus atsirastų vienybė tarp mūsų.

      Panaikinti

Nieko nėra maloniau nei gauti žodžių už perskaitytus žodžius.

Linkėjimus jau gavo: