Palaidokim ką nors

Palaidokime jausmus arba skausmus jo keliamus užkaskime. Užverskime žeme, ant kurios gulėdami galvojom norus, kai tą ne vienintelį rugpjūtį mums šnabždant krito žvaigždės. Aš pažadu: nuo mano rankos kris pirmoji žemės sauja ir pirmoji ašara riedės nuo mano veido. Sunki, pilna neišmatuoto ilgesio ir vis iš naujo gimusių vilčių, nekart klijuotų iš mažiausių šukių, iš žodžių, kurių abu mes nesupratom ir kalbėti nemokėjom. Palaidokim ir juos! Kartu ir akmenis griūties sumeskime į skausmo... o gal jausmo duobę. Ir ką gi laidosim? Prašau, palaidokim ką nors. Nes šitaip skauda nešioti tokį gyvą skausmą ir jausmą, kasdien vis mirtingesnį. 

Palaidokime jausmą, jei jis kankinasi kaip gyvulys, kelyje gyvulio partrenktas. Jei jis, šokdinęs pavasario drugius, dabar renka tik jų gležnus kūnus. Tik jausmą laidokim, jei saulėlydžiai jau nebe mūsų ir dainos per radiją skambančios, kartu išdainuotos, nebeskamba taip, kaip anuosyk. Jei vaistas nuo kilusio skausmo gali būt tik jausmo duobė, kurioje ir naktys, ir dienos, rytai, vakarai. Ir šiaurė, ir pietūs. Mūsų naivios svajonės, apibrėžtos skaičiais: ir trys, ir du, ir dar garažas prie visko. Palaidokim jausmą garaže, kad gėlę pakeliui būtų nunešti. O gėlės... tu vis nežinojai, kad žydi jos laistomos, o pamirštos vysta. 

Palaidokime skausmą, jei jis tik siurbia jausmo gyvastį. Užmėtykim griūties akmenimis ir ant kapo jo drauge patrypkime, kad neprisikeltų ir į širdis vėl nenukeliautų. Tik gyvą skausmą laidokim, nesigailėkim jo, nes jis ir mūsų nesigaili. Tik graužia, engia, kaltina ir teisia. Palaidokim skausmą, jei šviesos širdyse dar beliko. Jei takai priekyje mūsų vėl kertasi į vieną platų, kur gėlės žydi, nes ten yra nepamirštos. 

Palaidokim ką nors! Palaidokim jausmus arba skausmus jo keliamus užkaskime. 

Ner

Komentarai

  1. Labai gražu. Manau, bent keletą eilučių kur nors kada nors cituosiu, tikriausiai ne aš viena. Ačiū!

    AtsakytiPanaikinti
  2. Uh, kaip seniai beteko komentuoti svetimas mintis - kaip keista, a? Mintys - tokia nesatis.. Iš niekur, iš visur. Gal sklando kur, o gal mumyse uždarytos. Bet ką aš čia! Gera vėl skaityti, gera ir rašyti - esi pirmoji, nuo kurios pradėjau savo kelionę atgal į tinklaraščių pasaulį. Ir vis tik pataikiau.

    AtsakytiPanaikinti

Rašyti komentarą

Nieko nėra maloniau nei gauti žodžių už perskaitytus žodžius.