Juodai baltas laimėjimas
Tą vakarą mes vėl žaidėme šaškėmis. Po paskutinio jo pralaimėjimo, kurį palydėjo mažas mažojo nervų antplūdis, porą savaičių to nedarėme. Vakarai buvo laisvi. Tačiau tą vakarą jis pats pasiūlė žaisti. - Tavo eilė, - tarė mažasis, padaręs savo ėjimą. Negalvodama pastūmiau baltą šaškę vienu langeliu aukščiau. Deivis atsakė tuo pačiu. Vienu ėjimu nukirtau dvi juodąsias. Jis kiek susinervino. Nustebau, kad šįkart, pamatęs, jog gresia pralaimėjimas nenuėjo šalin, bet šyptelėjo man. - Dabar aš žaisiu baltomis, - apsuko lentą. Tą vakarą jis laimėjo. Ir taip, jis nusižengė žaidimo taisyklėms, tačiau kas vakarą žaisdama šaškėmis mokau jį žaisti gyvenimu. Stengtis, nepasiduoti, mokėti laimėti ir mokėti pralaimėti. Jis to nemoka, tačiau jau išmoko vieno: kai matai, jog nepasiseks, keisk planą, bet nepasiduok. (Ir didžiuokis savimi, nes bandei, o bando tik stiprieji. Šypt.) Ner.