Interpretacijos

- Kada nors buvai įsimylėjusi? Matai, todėl negali žinoti, ar tu jį myli. - Mes kartu šokome. - Mergyte, tai nieko nereiškia. - Reiškia. Mes kartu šokome. Ir aš žinau, kad jį myliu. Todėl, kad... kad žinau. Tai čia, čia, manyje. O jūs visai nieko nesuprantate apie gyvenimą. Nes aš turiu draugą, o jūs neturite. Jūs sena karvė.. Mes šokome, pirkome bilietus, valgėme ledus, laistėme gėles, miegojome vienoje lovoje ir žiūrėjome į mėnulį. Ir aš girdėjau, kaip plaka jo širdis.  (iš filmo "Basomis per grindinį" [2005]. Rekomenduoju) Jei dar ne per vėlu, jei tavojoje širdyje dar nėra žaizdos, leisk tau pasakyti. Leisk tau pranešti, patarti, pamokyti, nors ir pati ne ką temoku, bet leiski man. Kai pamilsi, kai pamilsi tu ir pamils tave, kovok dėl to jausmo, kurį kažkas kažkada pavadino meile. Neleisk kvailam ginčui, kilusiam, nes nesutapo nuomonės dėl to, kokį filmą kartu pažiūrėti, ar kuri komanda laimės futbolo čempionatą, tapti pabaiga to gražaus jausmo, kuris, jei tik man ka...

Rašau sau. Rašau, ką galvoju. Tiesiog be temos. Šįkart tiesiog rašau.  Myli..nemyli..myli..nemyli..nemyli? Ne, negali būti. Štai dar vienas mažytis žiedelis.. Taip, myli..Myli...  Tuomet viskas buvo taip paprasta. Užtekdavo paimti baltažiedę ramunę, bežvelgiančią geltona akimi, ir viskas pasidarydavo aišku. Ir nekildavo klausimų - myli ar ne. Nes visada mylėdavo. Viena po kitos prapuldavo ramunės iš močiutės gėlių darželio. Viena po kitos sulaukdavo klausimo "Myli - nemyli ? ". Viena po kitos kuždėdavo, kad myli, kai jų balti žiedai lyg sniegas, iškritęs vasarą, nuklodavo žolę. Ir norėdavosi šaukti, kad myli, nes ramunės taip sakė. Jos sakė, kad myli! Myli.. Taip buvo seniau. Na, bet ir dabar, dar vakar, aš vėlgi to teiravausi. Kaip maža mergaitė sėdėjau ant žolės ir nusiskynusi ramunę nedraugiškai plėšiau jos žiedus, galvodama apie vieną ir vienintelį žmogutį, kuris netyčia užkariavo mano mintis. Tyliai kartojau "Myli" ir dar tyliau, dar nedrąsiau, taip...