Kai jis ateina

pirmadienis, vasario 15, 2016



Kai jis ateina, būna visai kitaip nei buvo ligi tol. Keičiasi nuotaika, mintys ir spalvos. Kai jis ateina, visada net neprašytas apsikabina  ir tada aš imu trokšti šilumos. Jis apkabina dar stipriau, bet troškulys didėja - jo apkabinimai nebešildo. Kūno. Bet mintis jie priverčia virti. Jos kunkuliuoja, o burbuluose sprogsta akimirkos. Sprogsta įvykiai, žodžiai, žvilgsniai. Visa tai prieš jam ateinant virė gyvenime, o dabar verda mintyse. Ir verda tol, kol išverda baimė. Tada aš imu bijoti jo išėjimo. Dar vieno prabudimo, ėjimo, grįžimo. Dar daugiau įvykių, žodžių, žvilgsnių. Kai jis ateina, aš imu ieškoti argumentų, kodėl rytojus negali būti laukiamas. Mintyse imu kurti problemas. Arba šalta, arba nepadariau namų darbų, arba jų per daug, arba negaliu to pakelti, arba nespėsiu, arba nesugebėsiu. Jų šimtai ir visos gimsta, kai jis ateina ir kai šypsosi už lango ta klastinga šypsena. Jis žino, kad aš bijau ir leidžia man baimę šerti problemomis.

Bėga laikas, tik ir tak. Jo apkabinimas pasidaro tamsus ir sunkus, aš užsimerkiu. O pabudusi nerandu nei vakaro, nei problemų, kurios, jis žino, bijo šviesos. 

Ner.

Tau gali patikti

0 komentarai (-ų)

Nieko nėra maloniau nei gauti žodžių už perskaitytus žodžius.

Linkėjimus jau gavo: