Niekas kitas nesupras..

pirmadienis, gegužės 12, 2014


Rašau Tau. Šypsaisi? Šaunuolis. Rašau,  nes pažadėjau parašyti, pameni?  Žinau, jog taip pamaitinsiu Tavąją savimeilę ir ji gerokai paaugs, bet juk Tu to vertas. Ir žinau, jog žinai. Bijau pasakyti per daug, bijau, kad kiti palaikys mus nesveikais (nors tokie mes ir esam, ane? ). O galbūt galėčiau tik padėkoti? Kaip sakai, svarbiausia, kad žodžiai būtų iš širdies, o kaip žinia, pastaroji dabar.. Ai, ji moteris, sunkiai suprantu ją.  Bet tikiu, kad Tu ją suprastum. Visai taip, kaip supranti mane. Už tai ir leisk man padėkoti. Ačiū už tai, kad visada (šis žodis netgi per silpnas..) supranti mane. Įskaitant ir tuos kartus, kai aš pati savęs nesuprantu. Dėkui už tai, kad išklausai. Nesvarbu, ar tai darai sms žinutėmis, ar pokalbiu telefonu, trunkančiu pusantros valandos. Niekas kitas ir niekada to nemokėjo. O Tu moki. Čia gal koks talentas? Trauksim į „Lietuvos talentus“. Aš kalbėsiu, kaip visuomet nusišnekėsiu, Tu klausysi, nusišnekėsi drauge ir taip mudu išgarsėsim ant viso svieto (žinau, lietuvių mokytoja pyktų, kad taip parašiau) ! Tada surasim man vaikiną, Tau merginą, išgersim už save ir mane. Nors mes negeriam, tad paragausim, o dar geriau -  degustuosim. Dėl šito nutarsim vėliau. Susituoksim. Tu su savo, aš su savo, bet vis tiek liksime draugais, ane? Galbūt jau nerašysiu Tau vakarinės litanijos prieš miegą ir negausiu man skirto „Labas rytas, durne!“, tačiau.. Nori tikėk, nori ne, bet net susigraudinau. Taip, jau gali pradėti iš manęs šaipytis. Mmm.. Nuklydau į lankas, o dar greičiau – laukus. Taip, tuos pačius. Tyliu, tyliu. Ir žinai, labiausiai dėkoju Tau už tai, kad išmokei mane būti stipria, nepalūžti. Šiandien šypsausi tik dėl to, kad Tu buvai šalia, kai nenorėjau, kad kas nors būtų, tačiau Tu vis tiek buvai ir mokei mane pakilti. Galbūt net pats nepajutai, tačiau, jei ne Tu, būčiau palūžus ir toji stiprioji aš liktų tik prisiminimas. Kada nors už tai padarysiu Tau kakavos ir „Milka“ pavaišinsiu. Gal pakaks. Žinau, jog nusibos skaityti, tačiau žinau ir tai, kad kepenyse pajausi nemalonų jausmą. Atleisk už tai. Praeis. Visada atmink, kad Tu nesveikas, o tarp mūsų, kaip Tu sakei, labai stiprus atominis kosminis ryšys. Čia žiauriai nusišnekėjai, jei ką. Niekam nesakysiu.

Myliu Tave tūkstantį kart,
Ner.

p.s. suprantu, kitiems čia visai neįdomu, tačiau, jei ne tas žmogiukas, besislepiantis tarp eilučių, dabar būčiau depresijos kamuojama nusivylus namų šeimininkė be namų, tad visi kartu padėkokim jam, kad jis yra. Ir..ačiū visiems, kad esat. Labai.


p.s.s. Aš žinau, kad ir Jūs turite tokį žmogų. Tiesiog liepiu jį branginti ir saugoti. O gal įrašykime juos, savo tikriausius turtus, į Raudonąją knygą, m? 


Tau gali patikti

2 komentarai (-ų)

Nieko nėra maloniau nei gauti žodžių už perskaitytus žodžius.

Linkėjimus jau gavo: